Gauja išeina iš nuovados

2008-06-26 by Ruslanas Balčiūnas.

Ant vieno gulto išsižergęs gulėjo Kruvinasis Džekas. Ant kito apsikabinę muistėsi storulis ir ilgšius.

- Prašom palaisvinti numerį, - su lengva pašaipėle nutraukė sapnus šerifo padėjėjas, - atvažiavo nauji gyventojai.

Klientai pasirodė neįnoringi. Kruvinojo Džeko gauja be žodžių pasikėlė nuo gultų, apsiavė, užsidėjo skrybėles, rankomis išsilygino drabužius ir išėjo iš kameros.

Laukiamajame, vienas šalia kito, sėdėjo trys fermeriai ištįsusiais veidais. Visi turėjo bent po vieną mėlynę po akim.

- Vienas iš naujų gyventojų labai panašus į viešbučio savininką, - pastebėjo storulis.

- Tikrai. Matyt, kažkas buvo nepatenkintas aptarnavimu, - pritarė ilgšis, žiūrėdamas į du mėlynus diskus, kurie buvo meistriškai įkomponuoti pačiame trijulės centre su antrankiais sėdinčio fermerio veide.

Kruvinasis Džekas tuo metu padėjo du dolerius ant šerifo stalo ir išėjo. Sėbrai išėjo iš paskos.

- Visiški liurbiai, - burbtelėjo sau po nosim šerifas, dėdamas pinigus į marškinių kišenę.

Vyrai žengė ant gelsvai raudonų dulkių kilimo. Gatvėje nebuvo nė gyvos dvasios. Brėško gražus vasaros rytas.

- Eime į salūną, išlenksim po taurelę, - pranešė apie savo planus Džekas, giliai įkvėpdamas, - bankas palauks, - iškvėpė.

Kompanionų veiduose atsirado šypsenos. Plėšikų trijulė nusekė savo ilgus šešėlius.

Toliau skaitykite: Vėl salūne

Susiję: book.ruslanas.com

Komentarai

Komentarų nėra. Jūs galite būti pirmas.