Talentas

2008-07-24 by Ruslanas Balčiūnas.

Grįžtu namo iš parduotuvės. Pasistačiau maišą su alum ant grindų, išsitraukiau raktą. Kišu raktą į spyną. Nelenda. Pridedu ausį prie durų, girdžiu mano bute kažkoks triukšmas. Atsitraukiau kelis žingsnius ir spyriau iš visų jėgų į duris. Durys įvirto į prieškambarį. Paėmiau maišą nuo grindų, perlipau išvirtusias duris ir įėjau į vidų. Kažkoks pašlemėkas sėdi ant sofos užsikėlęs kojas ant stalo, žiūri teliką.

- Kas tu per šūdžius? - klausiu, statydamas maišą ant stalo.

- Aš talentas, - atsako, nenusukdamas akių nuo teliko.

Nuspyriau jo kojas nuo stalo.

- Ir ką čia veiki? - ištraukiau cigaretę jam iš dantų ir užgesinau į stalo kampą.

- Žiūriu teliką, - išsitraukė dar vieną, tiesiai iš švarko kišenės.

Atsisėdau šalia, atkimšau vieną butelį ir padaviau jam, kitą paėmiau pats.

- Ir ko čia šūdą mali? Neturi ką veikt? - klausiu, maigydamas distancinio mygtukus.

- Tai, kad idėjos neturiu, - sriūbteli alaus.

- Neturi idėjos? Tai eik ieškok, - atėmiau alų.

- Bet... - pradėjo mykti.

Pastačiau abu butelius ant stalo ir atsistojau.

- Jokių bet, čiuožk greičiau, - pastačiau ant kojų pačiupęs už pakarpos.

- Tuoj baigsis, - pasistiebęs žiūri į teliką man per petį.

- Kitą kart pažiūrėsi, - apsukau ir spyriau į užpakalį.

Išlėkė tiesiai pro duris, persivertė per turėklą ir nugarmėjo žemyn. Durimis užkimšau angą, atsisėdau ant sofos ir užsikėliau kojas ant stalo. "Na ir šlamštą jis čia žiuri", - pagalvojau.

Komentarai

Komentarų nėra. Jūs galite būti pirmas.