Apie futbolą

2006-04-03 by Ruslanas Balčiūnas.

Praėjusį savaitgalį su programuotojais morio ir jo žmona svarstėme, kaip futbolo komandos treneriui išsiaiškinti, kad vartininkas gali būti puolėju, kai jo talentas apribotas vartininko aikštele.

Mano siūlymas buvo daryti eksperimentinę žaidėjų (įskaitant ir trenerį) rotaciją, tarkim, kartą per mėnesį. Mario nuomone, lyderis turi pats surasti būdą pademonstruoti savo sugebėjimus.

Tačiau aš esu įsitikinęs, kad žmonės su siaura (vartininko-puolėjo, ne cirko artisto) specializacija, taip pat gali būti naudingi siekiant pergalės didesnėje nei 5 žmonių komandoje.

Komentarai

Eksperimentinės rotacijos naudos aš neneigiau. Tačiau manau, kad talentingas puolėjas būdamas vartininku degraduoja, kaip puolėjas.

Juk nebūtina jiems keistis vietom vienas su kitu.. Tada prasideda sudėtinga topologinė visų žaidėjų rekombinacija. Atleiskite už spekuliacija terminais (nepakankamai išsilavinusio žmogaus metakodas). Galiausiai puolėją galima parduoti kitai komandai, kuriai labiau tinka būtent šis puolėjas.

Eksperimentas mechaniškai "permaišant" visus žaidėjus - gal ir įdomu, bet nelabai efektyvu - atima gerokai laiko, suteikia daug, bet ne visada naudingos informacijos (turiu omenyje - daugeliu atvejų patvirtina tai, kas ir taip buvo žinoma), be to, eksperimento metu išbalansuojamas komandos darbas. Manau, vadovas (treneris), stebėdamas žaidėjus, bendraudamas su jais, gauna tam tikrą informaciją, kad galėtų spręsti apie jų potencialias galimybes. Nors - turint laiko ir iš meilės menui - kodėl gi ne.

Apie potencialias savo galimybes gali nežinoti ir patys futbolininkai. Ar įmanoma atpažinti geresnį plaukiką iš dviejų nemokančių plaukti žmonių?

Reikia žinoti, kokio tikslo siekiama. Futbolo komandos atveju - laimėti pirmenybes, ar atrasti gerus žaidėjus ir juos parduoti siekiantiems laimėti. Eksperimentinė rotacija skirta "pažadinti" galimybes, tačiau siekiant laimėti pirmenybes - ji netinkama strategija.